palaužti


palaužti
paláužti K 1. tr. SD452, J daryti, kad palūžtų: Audrų ar laiko palaužti šimtamečiai milžinai patys savaime griuvo ir puvo A.Vien. Žalią rūtelę vėjelis paláužė (d.) Pjv. Palaužė tokį ąžuolėlį, paskynė mano dobilėlį JD1187. Palaužta, rūtele, daugiau nežaliuosi, tu, jauna mergele, daugiau nedainuosi TDrIV61(Rod). Oi, spuč, gegele, lėk į girelę, nepalaužk viršūnėlės! LB134.nulaužti: Kap griuvo [namas], tai kojas paláužė Ad. O šitas išgama, kad jis kojas palaužtų, elgiasi kaip ne visas pasaulis V.Krėv. Anas nežabojęs važiavo, nuog kalno arklys nunešė ir paláužė ranką Dv. | refl. tr.: Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę JD562. Tu pasilaužki pušų šakelę, pasigraibyki marių putelę StnD22. Jis pasilaužė koją prš.sulaužyti: Žirgas tvorelę paláužė Ign. Ratus paláužė Arm. O jis palaužė aukso žiedelį ant baltųjų rankelių JV876. ^ Žmogus ne ragaišis: ranka nepalauši, peiliu neperpjausi III382. 2. tr. paminti kurį laiką linus: Paláužk dabar tu už mane [linus] Ssk. 3. tr. paskinti, paskabyti: Tuoj pareis iš lauko pusryčiautų, o dar bobulės nieko nepagaminta: nei agurkų neparinkta, nei batvinių nepalaužta, nei nieko… V.Krėv. Ejo Kotrelė ožkoms karklų paláužt Klk. Įsakė jam motutė palaužti (suskinti) pušinę krosnies padui šluostyti Vaižg. | refl. tr.: Reik eit lapų pasiláužt Pc. | Nuėjęs į mišką pasiláužk šluotų Ėr. 4. intr. pasukti: Kap išvažiuosit, paláužkit kairėn Rod. 5. tr. palenkti: Meška palaužė jį po savęs, tik vaikis beišgelbėjo pripuolęs su kirviu Skd. Jei norėsi gubos pastatyti, tai pirma palaužk pėdą, o paskui statyk apie jį Km. Šuo, smarkiai paspirtas, kaukdamas išbėgo, uodegą palaužęs (pabrukęs) . Drobė geriausia – nepalaužama kaip tošis Šts. | refl. prk.: Kap ėmė pasakot, tai ir aš į tą šoną pasláužiau (palinkau, pritariau) Lp. 6. refl. prisiversti: Iš pradžių nėkaip nenorėjo mokyties, bet ilgainiuo pasiláužė Plt. Blogai mokosi, vis nepasiláuža pri mokslo Skd. Pasiláužk ir išgerk, kad ir šoka pryš Šts. 7. refl. užsispirti: Pasiláužė kaimynai stačiai eiti, ne aplinkuo, y[ra] neparsakomi Šts. 8. tr. prk. įveikti, susilpninti, pakirsti: Ji buvo daug vargų mačiusi, bet jos linksmo būdo niekas nebuvo palaužęs I.Simon. Pirmas nepasisekimas nepalaužė jo atkaklumo ir pasiryžimo . Tačiau sunkvežimio šoferis nepalaužiamas (nepaveikiamas, tvirtas): jis sėdi savo kabinoje ir – nė iš vietos A.Vencl. Paláužė ir man tokis gyvenimas sveikatą . Biednasis buvo paláužtas: nu saulės lig saulės turėjo dirbti Trkn. ^ Dora – tvirta, visas bėdas palaužia KrvP(Drsk).
◊ ragùs paláužti įveikti puikybę, galybę: Didesniam užaugus ragų nepalauši KrvP(Mrk).
šìrdį paláužti pakeisti kieno priešišką nusistatymą, paveikti: Jai skyrė užbaigti Jadvygos darbą ir palaužti šito laukinio valdovo širdį V.Krėv. Gražumu ir kietą šìrdį paláuši Vlkv.
[sàvo] šìrdį paláužti prisiversti, priprasti prie ko, prisiversti pamilti ką: Oi, tik palaužė savo širdelę į vargdienę mergelę DvD103. Aš nepalaužiau savo širdelės už bagoto bernelio JV129. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę? BsO215. | Paláužk šìrdį (nusilenk) i paprašyk Krš.
\ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • palaužti — paláužti vksm. Vaikai̇̃ paláužė medẽlio viršūnę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • palaužtinis — palaužtìnis sm. (2) Antš, Km sulenktas vidurinis gubos pėdas, aplink kurį statomi kiti pėdai: Palaužtìniai visada pasišiaušę, lūžėti Kp. Palaužtìnis geram kūliui netinka Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ožys — ožỹs sm. (3), ožis, ies 1. R, K ožkos patinas: Tas ožỹs su dideliais ragais Gs. Ožys mekeno Rs. Ta boba ka pradėjo ožio balsu bliaut Ar. Kap aš mažas buvau, šile ožius ganiau KrvD177. Ožỹs ant tilto stovėjo, į vandenėlį žiūrėjo JD153. Aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tvirtavalis — tvirtavãlis bdv. Tvirtavãlį žmõgų sunkù palàužti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antlaužti — (ž.) tr. užlaužti. | refl.: Negaliu antsilaužti (prisiversti) šnapšės negerti Šts. ◊ antakius antlaužti būti piktam, susiraukti: Antakius antlaužęs paveizėjo skersoms Šts. Ko niūksai kaip miškas, antakius antlaužęs? Plt. šìrdį antlaužti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaužti — tr. 1. Š šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės aplaužtos, viršūnėlė nulaužta? (d.) Nč. 2. K, NdŽ aplink nulaužti. 3. atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau aplaužkit, kad mažiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaužyti — tr. K, Š; SD198 1. dalį ar didumą nulaužioti: Šakų didumą aplaužiau J. Ant stalo guli aplaužytas duonos kepalėlis rš. Mostagavo rankomis kaip aplaužytas malūnas sparnais rš. | refl. K. 2. aplamdyti, apveikti: Drąsiai gynėsi žmonės tos šalies, bet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaužti — 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atlaužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atlaužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atlaužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatlauši… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dalaužti — ×dalaužti (hibr.) tr.; Sut baigti nulaužti: Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys BtMt12,20. laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; …   Dictionary of the Lithuanian Language